Šią žiemą daugelis pastebi keistą jausmą: termometras nerodo rekordinių šalčių, tačiau lauke šalta labiau nei įprasta. Net ir esant –8 ar –10 °C, šaltis jaučiamas aštresnis, greičiau varginantis, „įkandantis“ iki kaulų.
Kodėl taip nutiko ir kuo ši žiema iš tiesų skiriasi nuo ankstesnių?
Ne skaičiai, o sąlygos lemia pojūtį
Pagrindinė priežastis – ne pati temperatūra, o aplinkybių visuma. Šią žiemą dažniau vyrauja:
- sausas oras,
- giedros naktys,
- silpnas, bet pastovus vėjas,
- staigūs temperatūros kritimai.
Tokios sąlygos lemia, kad kūnas šilumą praranda greičiau, net jei šaltis nėra ekstremalus.
Sausas oras – tylusis kaltininkas
Sausas žiemos oras yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl šaltis jaučiamas intensyviau. Kai ore mažiau drėgmės:
- oda greičiau išsausėja,
- kūnas prasčiau sulaiko šilumą,
- kvėpavimo takai tampa jautresni.
Dėl to net trumpas buvimas lauke sukelia aštresnį šalčio pojūtį.
Giedros naktys ir stipresnis atšalimas
Šią žiemą dažnai vyrauja aukšto slėgio sritys, kurios atneša giedrą. Tai reiškia:
- dieną gali būti visai pakenčiama,
- tačiau naktimis temperatūra krenta smarkiau nei debesuotomis sąlygomis.
Rytais, kai išeiname į lauką, organizmas dar nespėjęs prisitaikyti, todėl šaltis „smogia“ stipriau.
Kodėl šaltis greičiau „permuša“ drabužius?
Daugelis pastebi, kad net su įprasta žiemine apranga šąla greičiau. Tam yra paaiškinimas:
- ramus oras nesukuria šiluminės „pagalvės“,
- drabužiuose esantis oras greičiau atvėsta,
- kūnas netenka šilumos be vėjo ar kritulių.
Tai vadinama sausuoju šalčio efektu.
Kūnas nepratęs prie stabilios žiemos
Pastaraisiais metais žiemos buvo permainingos: atodrėkiai, lietus, pliusinė temperatūra. Organizmas prisitaikė prie nuolat besikeičiančių sąlygų, o ne prie stabilaus šalčio.
Šią žiemą:
- šaltis laikosi ilgiau,
- mažiau „šilumos pertraukų“,
- kūnas nespėja atsigauti.
Tai didina nuovargį ir šalčio pojūtį.
Kas tai reiškia kasdieniam gyvenimui?
Šis „kitoks“ šaltis dažniau sukelia:
- greitesnį rankų ir kojų šalimą,
- odos tempimą ir skilinėjimą,
- nuovargį net po trumpo pasivaikščiojimo,
- didesnį jautrumą vaikams ir vyresniems žmonėms.
Tai ne pavojinga, bet reikalauja daugiau dėmesio.
Kaip prisitaikyti prie tokio šalčio?
Specialistai pataria:
- rinktis sluoksniuotą aprangą, o ne vieną storą sluoksnį,
- saugoti veidą ir kaklą,
- drėkinti patalpų orą,
- vengti ilgo buvimo lauke rytais ir vėlai vakare.
Ar tokios žiemos bus dažnesnės?
Meteorologai pastebi, kad stabilūs, sausi ir ilgi šalčio periodai tampa vis dažnesni. Tai susiję su:
- atmosferos cirkuliacijos pokyčiais,
- silpnesne Atlanto ciklonų įtaka,
- stipresnėmis anticikloninėmis blokadomis.
Tokios žiemos gali būti ne ekstremalios, bet labiau varginančios.
Pabaigos mintis
Šią žiemą šaltis nešaukia – jis tyliai veikia. Ir būtent todėl daugelis jį jaučia stipriau nei anksčiau. Ne visada pavojingiausi orai yra tie, kurie atrodo įspūdingiausi.
